Alkoholis, darbas ir Kalnų dvasios mokymas
Vakar Alvydas (draugas iš Kwanum, kuris atvyko čia užvakar) buvo su daug žadančia maike „Just Do It“, o šiandien jau įrodinėjo, kad tikrai doit – pamatysit nuotraukoje. Ir ne šiaip sau – dabar apie darbą. Užpraeitais metais viename vienuolyne sutikau savo draugą rusų vienuolį ir kitą vienuolį, kuris tada turėjo didžiulę bėdą – alkoholį. Man išvykus tas vienuolis visai nusivažiavo. Bėgdavo į miestą, grįždavo gatavas, o vienuolyne nepasislėpsi – buvo visiška prapultis ir niekas nepadėjo, nei ligoninės, niekas. Jį jau norėjo tiesiog išmesti ir jis būtų kur prapuolęs Seulo gatvėse. Galų gale kokio tai rimto vienuolyno atstovas priėmė jį nustatęs, kad dar galima padėti. Aišku girtuoklėlis pats irgi norėjo. Tik viskas buvo ne taip lengva – jie perspėjo, kad duos ir į kuprą ir aišku darbo terapija bus nuolatinė ir sunki. Nuo ryto iki vakaro. Praėjo ne tiek ir daug – gal devyni mėnesiai. Ir dabar paskambinęs sužinojau smagią naujieną – jo draugas grįžo pasveikęs. Jo tekstas skambėjo taip „anksčiau buvo kaip koks vaikščiojantis zombis, kaip šešėlis. O dabar vėl gyvas reaguojantis žmogus, visiškai kitokio žvilgsnio, odos spalvos, judesių. Kam visa tai rašau – ogi tam, kad ši praktika, ar kita stipri praktika gali tikrai atlikti stebuklus – ne vaikščiojimą vandeniu, ne levitaciją, ne nušvitimą, kur niekas nežino, kas tai, o netgi ir nušvitus (pas mus sakoma, kad nušvitęs būni visada, kada esi vienovėje su viskuo, kas vyksta – gali ir šimtą kart per dieną ) - ką tada daryt? Let‘s inquire, kaip sako Krisnamurti. Na tarkim nušvisi ir kaip jūs įsivaizduojat? Tapsit vaivorykštiniu kūnu ir paliksit šį pasaulį? Kiek kartų regėjot tai? Gal pradžioje kažkaip išeis tiesiog suvokt, kad viskas vyksta taip, kaip turi vykti. Ir praktika yra tam, kad nebėgiotume paskui kiekvieną metamą saldainį ir nesiblaškytume. Čia be kitų praktikų kasdien po kelias valandas vyksta įvairių darbų praktika. Labai man nepatinka. Aišku, kiekvienam darbai skirtingi, bet kai kuriais atvejais fizinis darbas yra vienintelė terapija. Būkim paprastesni požiūriu į praktikas. Sėdi, tai sėdi, giedi, tai giedi, dirbi tai dirbi, slampinėji sau grožėdamasis kalnais, tai slampinėji. Viskas ok, tik neprisikurkim visokių didelių žodžių galvose. Praktika padeda mums būti kantresniais, ištvermingesniais, pakantesniais, išvysti save visų prisirišimų, nuomonių ir iš to sekančių pasekmių – pykčio, paniekos ir aistrų fone. Argi negana? Kam sapaliot apie visokius „nepaprastus“ dalykus. Susitvarkykim su šiais dalykais ir tada ateis koks smagumas neįprastas, tai ateis, neateis – tiesiog gyvenimas taps gražesniu ir labiau „prie kūno“ Man užtenka. Dėkingas kasdien. Šiandien išdrįsau pagaliau pakalbinti seną korėjietį vienuolį, kuris nuostabiai gieda dešimt priesakų ir yra vyriausias patriarcho Seung Sahno mokinys korėjietis. Mintyse nuo pirmos dienos vadinu jį Kalnų Dvasia. Sakau, gal galime pakalbėti apie Jūsų Mokytoją, apie praktiką. Jis pasivedė mane į šoną, tvirtai suėmė už rankų ir nusišypsojęs pasakė – „I can‘t tell you anything about practice“. Aš pasakiau - „I understand.“ Tik tiek. Nuotrauko "Kalnų Dvasia - vienuolis Hyun Gong ir darbo valanda.
Comments